Kaip žiūrėti į vaiką galerijoje
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio. Dailininkė Evelina Simanavičiūtė
Galų gale išėjęs į lauką paprašė paduoti jam mėnulį. Nežinau, ar esu girdėjusi gražesnių prašymų, kurie vis dėlto buvo tokie siaubingai beviltiški, kad vaikas turėjo akimirksniu ir visiems laikams nusivilti šito pasaulio dėsniais.
Kaip žiūrėti į šlubuojantį šunį
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio
Man pasirodė, kad jis taip norėjo gulėti ant kelių, kaip dar niekada nebuvo norėjęs. Jis gulėjo, kol sutemo, ir dar ilgiau, o aš atsidūriau jo laike ir erdvėje, galvojau šuniškas mintis ir pamiršau visus svarbius reikalus, lyg jų niekad nebūtų buvę.
Kaip žiūrėti į pusryčius
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio
Galima atsikelti ankstyvą rytą, išsiruošti į tolimą paežerę, pasiruošti pintinę, įsidėti į ją termosą su šalavijų arbata, sumuštinių su varškės sūriu ir druska, galbūt žirnių košės su petražolėmis, taip pat kavos ir šalia būtinai – grietinėlės...
Kaip žiūrėti į drugelių išnykimą
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio
Tu pasakei, kad yra drugelis, kuris bijo išnykti. Todėl savo vikšrelį suvynioja į lapelį.
Kaip žiūrėti į skaudančią galvą
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio. Dailininkė Evelina Simanavičiūtė
Kuo labiau jis jaučiasi kaip atstumtas giminaitis, kaip balta giminės varna, kaip nepavykęs vyšnių vyniotinis, tuo stipriau jis į mus įsitveria, nes tada jam reikia psichologinės pagalbos.
Kaip žiūrėti į karščiavimą
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio. Dailininkė Evelina Simanavičiūtė
Net jei nekarščiuojate, jums būtinai reikia nuvykti į karščiuojančiųjų skyrių. Tai toks ypatingas skyrius, kur dauguma vos laikosi ant kojų.
Kaip žiūrėti į strimelytes
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio
Kiek laiko mes dar gyvensime gąsdinami, bauginami? Kodėl mes negalime ramiai auginti slyvų ir vyšnių, laukti gimstant šunų, lopyti kilimų ir antklodžių, galų gale, ilgėtis jaunų dienų?
Kaip žiūrėti į skeletą
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio
Tu sakydavai gulėti ramiai ir gal net užsnūsti, kaip kartais daro ramesni žmonės. Bet aš niekada neužsnūsdavau – aš kaip tik tuo metu imdavau labai gerai jausti savo kvėpavimą. Taip gerai, kad galėdavau įvardyti, kelintu stuburo slanksteliu dabar teka oras, nors iš biologijos žinojau, kad oras teka ne stuburu.
Kaip žiūrėti į galvojimą
Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio. Dailininkė Evelina Simanavičiūtė
Jie taip ištikimai apie viską mąsto, kad jų miestai pilni galvojimo dulkių, kurios sėda ant pečių praeiviams, paukščiams, taip pat vėžliams zoologijos soduose ir kalėdinių mugių lankytojams, perkantiems romu kvepiančius keksus.
Ilgesys ir eglutės
Išleido DVI TYLOS
Šerne, ar tas grakštus išlaikyto kailio vyriškis su impozantiškais ragais ir šedevro išraiška – tai tu? Ar tu – tai ta šokolado spalvos miško kiaulė? Gilė
Drambliai vaikšto tyliai
„Koks gilus tavo pilkumas: lyg būtum vandenynas“, – nė iš šio, nė iš to po savaitės ištarė Ba. „Su kuo tu kalbi?“ – išdrįso paklausti dramblys. „Nežinau, bet tu man patinki“, – atsakė banginis.
Saša
In progress
Aš stoviu kažkodėl su pižama vidury šito lauko. Tamsaus mėlynumo rankovės su žydrais ir raudonais laiveliais dera smėlėtame kraštovaizdyje. Ant pižamos laivelių sėdi mažyčiai žvejai, laikantys mažas meškerytes, ant kurių kimba dulkės dydžio žuveliukai. Gal dar niekada nebuvau taip įsižiūrėjęs į tas meškerytes.
Fidelis ir kiparisas
„Dvi Tylos“, 2021 m.
Staiga susimąstau, kur numirusi žiūrėsiu aš, kokioje sienoje gyvensiu, kas mane lankys. Norėčiau irgi matyti Italiją arba saulę, arba mažučius namelius su terakotos stogais tolumoje, norėčiau uosti hiacintus pavasarį, alyvas vasarą. Mano sienoje tegul būna rėžtuku granite ar medyje išrėžtas paveikslėlis, kaip mudu su Fideliu savo bute skutame bulves arba kepame stintas, arba sodiname tulpių svogūnėlius.
Lietus ir skafandras
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2019 m. / Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacija) / Geriausios metų vaikų knygos nominacija „Metų knygos rinkimuose’19“ / Nominacija Prano Mašioto premijai už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams.
Mergaitė prisiglaudė prie lietaus, ir lietus staiga pajuto mergaitės jausmą. Jis dėl nieko nebebuvo tikras, tik žinojo, kad savyje turi pasaulio su mergaite jausmą, ir šito jausmo jam užteko, kad galėtų gyventi toliau.