Tu pasakei, kad yra drugelis, kuris bijo išnykti. Todėl savo vikšrelį suvynioja į lapelį. O kad to lapelio nesulestų paukščiai, šalia suvynioja dar šešis lapelius. Bet vikšrelis gyvena tik viename iš jų. Tu pasakei, kad toks drugelio elgesys susiformavo per tūkstantmečius, gal net milijonus metų. Aš pažiūrėjau į tavo kaklą ir pagalvojau, kad duobutės už raktikaulių būtų tinkamos tiems lapeliams susidėti. Bet tada iškart pagalvojau, kad tave mėgsta paukščiai, ir kad drugeliui leisti laiką su tavimi būtų grėsminga. Todėl geriau laiką su tavimi leisiu aš, o drugelius palikime ramybėje. Vis dėlto bijoti išnykti yra kasdienybę apsunkinanti patirtis, neleidžianti ramiai stebėti sekvojų ir gepardų, švęsti Kalėdų ir vardadienių, jei drugeliai tokius turi.