Kaip žiūrėti į galvojimą

Ištrauka iš knygos „Galerijos ir erkeriai“ rankraščio. Dailininkė Evelina Simanavičiūtė

 

Žmonių labai sunkios galvos. Negali to nejausti. Eini ir net būdamas tą dieną pakilus, šventinis, jauti tas sunkias jų galvas, ištisinį galvojimą apie svarbius ir sunkius dalykus, apie gyvenimo sunkumą ir sunkų gyvenimą, apie visa tai, kas reikalauja neatidėliotino ir nuodugnaus apmąstymo. Tas apmąstymas turi niekada nesibaigti, nenurimti nė akimirkai, net aunantis aulinius, net taisantis ruduosius plaukus prieš veidrodį, net leidžiantis liftu nežinomame viešbutyje, kurio vestibiulis pilnas fikusų. Jie taip ištikimai apie viską mąsto, kad jų miestai pilni galvojimo dulkių, kurios sėda ant pečių praeiviams, paukščiams, taip pat vėžliams zoologijos soduose ir kalėdinių mugių lankytojams, perkantiems romu kvepiančius keksus. Tai sunkios dulkės, kurias vėliau reikia valyti valyklose ir plauti aštriais šepečiais nuo vėžlių kiautų.