PROLOGAS
JI: Kiekvieną naktį žaidžiu žaidimą: nubudusi pirmą kartą, atsimerkiu, bandau įsižiūrėti į tamsą ir spėju, kiek valandų. Aš jau žinau, koks skirtingas yra nakties tamsumas. Pradedu skirti, kaip atrodo antros valandos miestas, kaip trečios. Pirmą vis dar būna girdėti gatvė – pravažiuoja vienas kitas automobilis. Todėl nubusti pirmą, atsigulus dvyliktą, yra labai pavojinga – gali pasirodyti, kad jau penkios, nes girdisi gatvė. Antrą nesigirdi, trečią irgi, o penktą jau imi girdėti. Ir jei, neduokdie, nubudęs po vidurnakčio bent sekundę pagalvoji, kad gal netyčia jau penkta, o iš tiesų yra pirma, tada prasideda panika. Nes naktis tave apgavo. Tu jai pralaimėjai. Tave praryja lova, tada miestas, galiausiai tamsa.
INTRO
Virtuvė
Jis ir Ji
Sėdi ant grindų, atsirėmę į sieną
Ruošiasi virti bulves, bet apie tai dar neturėjo bendro pokalbio
JI: klausyk
JIS: nu
JI: ar galim visą naktį
tiesiog kalbėt nesąmones?
JIS: užkniso ane?
JI: nu
JIS: tai galim
JI: bet taip be nukrypimų
JIS: visiškas nesąmones?
JI: visiškas
JI: o kiek šiaip valandų?
JIS: dar tik trys
JI: fak
JI: kiek laiko jau čia sėdim, o dar tik trys
JI: gal išsiverdam bulvių?
JIS: davai
JI: būsim bulvių valgytojai
I DALIS
The Potato Eaters
Nėra visiškai aišku, kur Jis ir Ji yra, bet kyla įtarimų, kad savo namų virtuvėje
Kartais atrodo, kad viskas pereina į sapną
Kartais vėl viskas grįžta, sakytum, į realybę
Kaip kad nebūna aišku, kur esi, ir kas esi, ir koks miestas, ir kiek valandų, kai atsibundi naktį
JI: jau kuris laikas sėdime
JI: kaip manai, ar gerai yra taip jau kuris laikas sėdėti ir nieko daugiau
JIS: kaip tai – nieko daugiau
mes svajojame
JI: ir apie ką mes svajojame
JIS: kad supsimės, kad kriaušės žydės, kad neprasidės kažkas, ko mes visi bijome
JI: ir ko gi mes visi bijome
JIS: manau, to paties
JI: to paties, kaip visi?
JIS: to paties kaip visi
JI: sakyk, ar ir tu bijai to paties, kaip visi?
JIS: bijau. sakyk, o tu ar bijai?
JI: labai
JIS: o ko tu bijai?
JI: turbūt nenustebinsiu
JIS: o kas sakė, kad reikia nustebinti
JI: argi niekas nesakė?
JI: man rodos, kažkas dar vaikystėje sakė
JIS: ką būtent sakė
JI: kad reikia nustebinti
JIS: ką?
JI: žmones, taip toliau
JIS: ar taip toliau pasakei tik dėl to, kad neturėjai ko pasakyti?
JI: manau, kad taip
JI: iš viso, kai pagalvoji, kas mes?
JIS: o kam tą galvoti
JI: o ar neįdomu pagalvoti
JIS: vis tiek niekas nepasikeis
kriaušės žydės, supsimės
prasidės kažkas, ko mes visi bijome
JI: ar jau prasideda
JIS: dar ne
JIS: kaip manai, nuo ko prasidės
JI: manau, turėtų apsiniaukti dangus
būtų gražus sutapimas
JIS: visur tu ieškai to grožio
JI: manai, nereikėtų ieškoti
JIS: manau, kad visų pirma turėtų pasijusti negeras kvapas
JI: ką tu, šiais laikais tai, ko mes bijome, nebeturi kvapo, tai yra nematoma ir nenujaučiama
JIS: tik apsiniaukia dangus, tiesa?
JIS: man rodos, šviečiant saulei, taip spiginamai kaitinant, taip gyvenimiškai, lyg gyvenimas dar ruoštųsi trukti tūkstančius metų, būtų daug baisiau
JI: gerai, bet dar anksti tam, ko mes visi bijome
norėčiau truputį grįžti prie mudviejų
JI: manau, kad nereikėjo man tavęs sutikti
JIS: šiandien?
JI: apskritai gyvenime
JIS: kodėl taip sakai
JI: aš su tavimi senku
JIS: senki
JI: senku
JIS: kaip upė?
JI: galbūt
JIS: nesuprantu
JI: tai suprask: tu mane sekini
JIS: nepaaiškėjo
JI: nes kas tau gali paaiškėti nepavalgius
JI: valgyk
JIS: prieš tai, ko mes visi bijome, valgyti?
JI: valgyk, gal kažkas paaiškės
Liudvikas valgo
JI: ar dabar, kai tu valgai, kažkas tau aiškėja?
JIS: labai stipriai aiškėja
JI: ir kas tau aiškėja?
JIS: kad aš buvau teisus
JI: kada?
JIS: visada
JIS: buvau teisus, kai sakiau, kad greitai viskas pasikeis
JI: kas dar
JIS: buvau teisus, kai sakiau, kad zylutė balkone nieko gero nereiškia
JI: o ką ji reiškia
JIS: kažką blogo
JI: ką blogo
JIS: niekas nežino
JI: bet nebuvai teisus, kai padarei man kažką blogo
JIS: ką
JI: nebepameni
JIS: pavalgysiu, gal prisiminsiu
JI: ar dabar, kai valgai, jau prisimeni?
JIS: ne
JI: tu labai garsiai valgai, galim neišgirst
JIS: ko neišgirst
JI: kai prasidės
JI: kodėl mes visada, nuo pat pradžių, kai visa tai prasidėjo
JIS: kas prasidėjo
JI: aš ir tu, taip toliau
JIS: tęsk
JI: kodėl visada šnekamės taip, lyg gyvenimas būtų sudarytas iš kažko ir kažkaip
JIS: o ar taip nėra?
JI: žinoma nėra
JI: mes esame labai apčiuopiami
kaip bulvės
JIS: kodėl dabar bulvės, visai neerotiška
JI: nesvarbu, kad neereotiška
svarbu, kad aš nesu kažkas, ir mano kūnas nėra kažkoks, ir gyvenimas ne, ir tu po galais nesi kažkas, kažkoks ir kažkodėl
JIS: o kas aš esu?
JI: mažų mažiausia kūnas, kurio vis dar noriu
JIS: vis dar manęs nori?
JI: noriu
JIS: net tokio?
JI: prisimeni, kai buvome Berlyne
tame genocido muziejuje
JIS: Libeskindo?
JI: Libeskindo
JI: toje celėje, kur buvo visiškai juoda, tik iš viršaus ėjo ruožas dienos šviesos ir miesto garsai?
JIS: kur mylėjomės?
JI: ne ten mylėjomės, mylėjomės betoniniam labirinte, lauke, ten visai nebuvo tamsu, ten buvo šviesu, nes šviesi buvo ir diena, ir betonas, ir trinkelės
JIS: koks skirtumas
JI: kaip tai koks skirtumas, visiškai didelis skirtumas, ar kai mylėjomės buvo tamsu, ar ne
JIS: aš dar pavalgysiu, gal suprasiu, koks tai skirtumas
JI: pavalgyk
Liudvikas valgo
JI: bet ar atsimeni tą celę?
JIS: sakykime, atsimenu
JI: ir ar atsimeni, kaip įėjo ta moteris su juodu kombinezonu ir iškirpte nugaroje
JIS: atsimenu, dabar jau gerai
JI: ir ar atsimeni tos iškirptės gylį, kuris net gal buvo gilesnis, negu jūra?
JIS: lietuviška?
JI: užsienietiška
JIS: atsimenu
JI: ir ar atsimeni, kaip perbraukei tai moteriai ranka per nugarą?
Tyla
JIS: ko iš tiesų tu norėjai paklausti?
JI: aš iš tiesų norėjau paklausti, ar paskui, kai mylėjomės labirinte, dienos šviesoj, tu galvojai apie tos moters nugarą, ar negalvojai?
JIS: neprisimenu
JI: pavalgyk
JIS: pavalgiau, vis tiek ne
JI: žinoma galvojai, nes niekada nei po to, nei prieš tai tiek daug nebuvai man iš nugaros
JIS: tu iš tiesų norėjai paklausti, ar vis dėlto bus tai, ko mes visi bijome, ir ar ta jūros gylio iškirptė nugaroje jau buvo ženklas
JI: ne, visai ne tai
Įeina moteris su iškirpte nugaroje
MOTERIS: ar čia yra vieta, kur reikia laukti kažko, ko visi bijo?
JI: ne čia
JIS: čia
JI: ar buvo duotas koks nurodymas, kad visiems reikia laukti vienoje vietoje?
MOTERIS: sakė laukti su pažįstamais
JI: ar mes jus pažįstame?
MOTERIS: atleiskite, aš tikrai pažįstu tą, kuris yra lietęs mano nugarą
MOTERIS: malonu dar kartą susipažinti
jūs toks pastambėjęs
JIS: valgau
MOTERIS: na, žinoma, valgote
JIS: prastai atrodau?
MOTERIS: ne, atrodote gerai, dabar dar geriau bus justi jūsų rankų perimetras
JI: atsiprašau, ar jūs atnešėte mums kokią žinią
MOTERIS: žinią apie ką
JI: apie tai, ko mes visi bijome
MOTERIS: manau, kad mums trims reikėtų nieko nebijoti valandėlę
MOTERIS: na, juk jūs žinote, kaip yra nebijoma
MOTERIS: juk jūs jau bandėte nieko nebijoti, tiesa? pabandykime dabar trise, a?
JI: kaip tai trise? mes nieko nebijome tik po du
JIS: na kodėl, Margarita, tik po du
/…/
II DALIS
No One
Jis ir Ji stumia naktį
Tai virtuvėje, tai vonioje, tai ant palangės, kažkur ir niekur
/…/
JIS: niekada tavęs neklausiau
apie ką tu galvoji, kai neužmiegi
bet gal ten ir galima
atrasti tą tavo Sargasų jūrą?
JI: durnas tavo klausimas ir durna hipotezė
JIS: kodėl
JI: o kaip tu manai
apie ką galvoja žmonės, kurie negali užmigti
apie gražius dalykus, kurie jiems padėtų užmigti?
taip, kaip daro normalūs žmonės?
apie smėlėtus krantus ir jūros nugludintus stikliukus
apie miškus ir paukščius medžiuose
sniegenas ir bukučius nachui
kaip gerdavo vyną krantinėse
su visais iš eilės
kaip dėvėdavo rudeniškų spalvų paltus
kaip kaukšėdavo batai į plyteles
einant per lietų?
JI: kad ne žinok
atsibundi
tada būna dar nieko
praeina kelios minutės
kol įvyksta ta tranzicija
kai staiga supranti, kad atsibudai
kai prisimeni savo gyvenimo istoriją
kai prisimeni, kad blecha atsibusti su tokia gyvenimo istorija reiškia kažką labai labai blogo
kažką, ko mes visi bijome
JIS: tai tą jausmą, kuris ištinka atsibudus
pavadintum baime
JI: kas čia per pirmoko klausimai pas tave?
JIS: nu aš domiuosi
JI: niekaip aš jo nepavadinčiau
gal tamsa
gal blecha žvėrimi, kuris ima urgzti iš to savo žvėryno
ir kišti tau į galvą naujieną, kad tu nemiegi
kad tu dabar jau neužmigsi iki ryto
kad tu jau pamiegojai dvi savo šitos nakties valandas
kad tu dabar turėsi operuoti pasaulyje su savo per paskutinį mėnesį miegotom dvidešimt aštuoniom valandom
kad tu turėsi be visa ko būti gražus, linksmas, susitvarkęs
gerai atrodyti fotosesijose, būti guvus prie vaikų
kad visi pasakytų, koks atsigavęs, koks tu nachui atsigavęs, žmogau!
JIS: gal tikrai aš pirmokas
bet ko tu iš tikrųjų bijai?
nu va taip realiai
JI: aš bijau ne pačios nemigos
aš bijau to, kad ji kažkur veda
kažką reiškia
kad ji yra ženklas kažko, ko aš bijau
/…/
III DALIS
Release
Terapijos kabinetas
Du krėslai vienas priešais kitą
Juose sėdi Ji ir paleidimo terapijos specialistė
SPECIALISTĖ: dabar užsimerkite
įsitaisykite patogiai, atsiloškite
pamirškite, kad jus stebiu
SPECIALISTĖ: kai paprašysiu įvardinti kūno dalį, įvardinkite garsiai
ar supratote
JI: supratau
SPECIALISTĖ: ar galėtumėte pasakyti man
kokią emociją dabar jaučiate labiausiai
JI: baimę
SPECIALISTĖ: gerai, turime baimę
ar galėtumėte dabar pajausti
kurioje kūno vietoje
gyvena jūsų baimė
SPECIALISTĖ: ar galite pasakyti garsiai?
JI: galvoje
SPECIALISTĖ: jūsų baimė gyvena galvoje
ar dabar galėtumėte įsivaizduoti
kad jūsų galva yra mažutis narvelis
o baimė yra tame narvelyje uždarytas paukštelis
SPECIALISTĖ: ir ar galėtumėte tą paukštelį išleisti iš narvelio
ir jei galėtumėte, tai kada
ar dabar?
SPECIALISTĖ: jei dabar, tada atidarykite narvelį
JI: aš nesakiau dabar
SPECIALISTĖ: nėra kito laiko kaip tik dabar
taigi atidarykite narvelį
ir žiūrėkite, kaip jūsų paukštelis išskrenda
kaip pakyla į orą, aukštai į dangų
SPECIALISTĖ: ar vis dar matote paukštį?
JI: matau, labai didelis
SPECIALISTĖ: kokio dydžio?
JI: kaip dramblys
SPECIALISTĖ: nieko, mes palauksime, kol nebesimatys
JI: matosi
SPECIALISTĖ: o dabar?
JI: irgi
SPECIALISTĖ: gal jau mažėja?
JI: ne, man rodos, jis kažkur užstrigo
nebekyla
kabo danguje
SPECIALISTĖ: kaip tai kabo
JI: nu ką aš žinau, kabo ir viskas
JI: tai ką man dabar su juo daryt blecha
SPECIALISTĖ: tai paleiskit
JI: tai nepasileidžia
aš gi jo nelaikau
SPECIALISTĖ: laikote
JI: nu nelaikau
už ko aš jums jį laikau?
SPECIALISTĖ: už mėlyno siūlo
JI: nesąmonė
čia jūs sugalvojot
SPECIALISTĖ: jūs
JI: nėra jokio mėlyno siūlo
SPECIALISTĖ: o kas yra? gal raudonas kaspinas?
JI: koks dar kaspinas
yra dramblys, kuris kabo danguje
SPECIALISTĖ: tai jūs nupūskite tą dramblį
Ji pučia
JI: nenusipučia
SPECIALISTĖ: tuomet įdurkite jam į šoną su adata
ir jis susprogs
JI: iš kur tą adatą gauti?
SPECIALISTĖ: įsivaizduokite
JI: o tai kaip man jį pasiekt?
jis danguje
SPECIALISTĖ: na tai pašokite
JI: nepasiekiu
SPECIALISTĖ: tuomet įsivaizduokite, kad pakyla vėjas
JI: nėra vėjo
kaip tik labai rami diena
SPECIALISTĖ: nušaukite tą dramblį, galų gale
JI: nušauti dramblį? gaila
SPECIALISTĖ: čia ne dramblys, čia jūsų baimė
JI: dramblys
tikras dramblys
negaliu šauti
SPECIALISTĖ: o ką galite?
JI: galiu tiktai visam gyvenimui
palikti jį tenai kaboti
SPECIALISTĖ: tai blogai
labai blogai
blogiausia, ką galima sugalvoti
Ji atsimerkia
JI: kas čia per terapija, atsiprašau?
SPECIALISTĖ: paleidimo terapija
žmonės per vieną kartą išsigydo nemigą
efektyvumas šimtas procentų
JI: atėjau be dramblio, išeisiu blet su
SPECIALISTĖ: tai nuleisiu penkis eurus
JI: kiek?
SPECIALISTĖ: penkis
JI: tai čia dar ir mokama?
SPECIALISTĖ: pamatysite, net ir su drambliu miegosite kaip užmušta
JI: jūs labai negraži
sakykite, ar jau paleidote tą faktą, kad esate tokia negraži
į mėlyną dangų?
SPECIALISTĖ: ačiū už jūsų nuomonę
JI: ne, aš rimtai
kai jūs fuckin’ sakote
kad man užtenka tiktai pririšti savo nemigėlę
prie debesėlio ir paleisti su vėjeliu
tai jūs sumenkinate mano problemą
nes jūs nei žinote jos priežasties
nei suprantate jos kilmę ir pasekmes
JI: nejaugi iš tiesų
jums viskas gyvenime
pasileidžia su paukšteliais ir drugeliais?
SPECIALISTĖ: dalykai nėra tokie baisūs
kokios baisios yra mūsų reakcijos į dalykus
tuo aš remiuosi savo terapijoje
SPECIALISTĖ: bet suprantu jūsų nepasitenkinimą
jį priimu ir paleidžiu
JI: nerealiai
jūs esate fantastiška
aš apie jus parašysiu atskirą skyrių
savo pjesėj
SPECIALISTĖ: ačiū
Ji suglaudžia delnus ir linkteli galvą
JI: aš priimu ir paleidžiu
jūsų ačiū
ir švelniai, tyliai
kaip debesėlis
linkiu jums blogos dienos, blogų klientų ir blogos nuotaikos
/…/
V DALIS
Daddy
Pokalbiai telefonu
I
TĖVAS: skambinai trečią nakties?
JI: gal pasispaudė
TĖVAS: nu nu
JI: netyčia turbūt
TĖVAS: nu tu jomajo
II
TĖVAS: klausyk, aš vėl radau tavo skambutį
TĖVAS: va, žiūriu: dvi keturiasdešimt trys
TĖVAS: alio, tu girdi?
JI: tai skambinau, jo
TĖVAS: tu juokauji? tokiu metu skambinėti
JI: nu
JI: juokauju
TĖVAS: tai kaip gyvenimas?
JI: ai ką aš žinau, kažko nemiegu
TĖVAS: tai ko nemiegi?
JI: nežinau
TĖVAS: kaip tai nežinai
JI: nu nežinau, nemiegu ir tiek, nemiga
TĖVAS: jo? tai ir skambinėji visiems iš eilės?
JI: nu, visiems
TĖVAS: eik eik
TĖVAS: nu tu duodi
TĖVAS: tai ką aš žinau, miegok nu
JI: ok
TĖVAS: ne nu tai ne ok, tai išgerk gal kokių migdomųjų
JI: jau gėriau
TĖVAS: ir kaip
JI: jau visko gėriau, ok? prie visko pripratau, niekas neveikia
TĖVAS: joptararai, tai čia tau kaip mamai?
JI: kodėl kaip mamai
TĖVAS: tai ką aš žinau
TĖVAS: alio, girdi?
III
TĖVAS: nu labas
tai neskambinai naktį
gal miegojai? ne?
JI: gal truputį geriau, jo
TĖVAS: nu ir ačiū dievui
TĖVAS: žinai, išsiaiškinau, kad kai nemiegi
reikia atsikelt ir kokią razinką suvalgyt
įsidedi į burną razinką
smegenys gauna gliukozės ir viskas
TĖVAS: nežinau, tu mėgsti razinkas?
daug kas nemėgsta
JI: mėgstu
pabandysiu, gerai sakai, gal razinka padės
TĖVAS: nu, aišku pabandyk
razinka dar niekam nepakenkė
TĖVAS: o kaip šiaip?
balselis tai toks ką aš žinau žinok
JI: tai pavargus žinai, tiek laiko nemiegojus normaliai
TĖVAS: nu jo, pavargus
tai gerai, skambtelsiu dar kurią dieną
JI: nu gerai
IV
TĖVAS: klausyk, aš čia pagalvojau aną dieną
kad tau čia neprasidėtų kokia depresija ar kas blecha
bus paskui
JI: tai neprasidės, baik tu
TĖVAS: sakau, gal tau čia ir ta mūsų su mama istorija kažkiek?
nu skyrybos ten, aišku, čia jau labai seniai
gal čia visai jau neaktualu
JI: ai ne žinok
viskas gerai
aš manau, kad man net į naudą išėjo
TĖVAS: į naudą sakai?
JI: tai aišku
būčiau kokia šiltnaminė
banke dirbčiau
o dabar kokį įdomų gyvenimą gyvenu
taip viską susitvarkiau
TĖVAS: rimtai ane?
JI: tai aišku
TĖVAS: nu tu filosofė pas mus
JI: aišku, aš į viską filosofiškai
JI: klausyk, galvoju, paklausiu
mano dukra labai mėgsta žvejoti
visą laiką eina prie žvejų jei kur būnam
susidraugauja, rodo ten jai žuvį, duoda meškerę, mauna jinai ten jauką ant kabliuko
sakau, gal pas tave į sodybą kada
galėtume užsukt?
pažvejotumėm
TĖVAS: tai kad matai ruduo dabar
nekimba jau
TĖVAS: nėra kibimo
JI: a
TĖVAS: nu
JI: tai aišku tada
V
TĖVAS: labas
TĖVAS: tai kas pas tave gero?
JI: ai kad nieko žinok
TĖVAS: kaip miegas?
JI: nu nelabai žinok
TĖVAS: nelabai ane
JI: ne
TĖVAS: tai nesitaiso?
JI: nu ne kažkaip
TĖVAS: razinką bandei?
JI: bandžiau, vakar pusę maišelio suvalgiau
TĖVAS: ir kaip?
JI: kad nieko
TĖVAS: neveikia ane
JI: nu nelabai
TĖVAS: tu matai
JI: bet skanu šiaip
JI: klausyk, per trisdešimt metų tiek kartų nesikalbėjom, kaip dabar, per paskutinį mėnesį
TĖVAS: nu
JI: tu man kaip supervizorius koks
kiekvieną sekmadienį
TĖVAS: tai dabar paklausyk: ir taip bus visada
kiekvieną blet sekmadienį visą gyvenimą
JI: nu ir gerai
ir tegul
VI
TĖVAS: žinai, čia vakar pagalvojau, jei taip jau atvirai
kad tik aš tau skambinu
TĖVAS: kaip durnelis koks
TĖVAS: o tau tai neužeina noras paskambint tėvui
JI: kodėl
užeina
JI: tiksliau gal užeidavo
kai buvo penki metai
kai buvo dešimt
penkiolika metų
dvidešimt
kai
…
JI: bet neskambinau, nes nežinojau, ar bus apie ką kalbėt
JI: o dabar, jei jau taip atvirai
turbūt prieš skambindamas tu turėtum manęs pasiklausti
ar aš galiu tau paskambinti?
ar galime pasikalbėti? nu žinai, aš čia gal per riebiai, bet
JI: bet manau, kad tu jau pakankamai suaugęs suprasti
kad man blet nepasispaudė, jeigu skambinau naktį
nes iš tikrųjų nebūna, kad pasispaudžia žmogui
su kuriuo trisdešimt metų nekalbėjai
JI: alio, girdi mane?
tėti?
Tėtis perskambina
TĖVAS: pasispaudė matyt kažkas
tai sakau, neužeina noras paskambint tėvui?
JI: tai užeina
paskambinsiu
TĖVAS: aišku paskambink
ką aš čia vienas kaip durnelis
JI: nu
TĖVAS: o miegi kaip?
JI: gerai
TĖVAS: jau gerai?
JI: matyt, nuo razinkų
TĖVAS: tai aš ir sakiau, kad padės
matai, kaip padėjo
nu maladec
/…/