×
PradžiaApieGalerijaSusirašykime
Ką rašau šiandien?Pokalbiai / EsėKritikaProzaDramaturgijaDienoraščiaiNoriu tekstų

I Am Insomnia

In process

PROLOGAS

 

 

JI: Kiekvieną naktį žaidžiu žaidimą: nubudusi pirmą kartą, atsimerkiu, bandau įsižiūrėti į tamsą ir spėju, kiek valandų. Aš jau žinau, koks skirtingas yra nakties tamsumas. Pradedu skirti, kaip atrodo antros valandos miestas, kaip trečios. Pirmą vis dar būna girdėti gatvė – pravažiuoja vienas kitas automobilis. Todėl nubusti pirmą, atsigulus dvyliktą, yra labai pavojinga – gali pasirodyti, kad jau penkios, nes girdisi gatvė. Antrą nesigirdi, trečią irgi, o penktą jau imi girdėti. Ir jei, neduokdie, nubudęs po vidurnakčio bent sekundę pagalvoji, kad gal netyčia jau penkta, o iš tiesų yra pirma, tada prasideda panika. Nes naktis tave apgavo. Tu jai pralaimėjai. Tave praryja lova, tada miestas, galiausiai tamsa.

 

 

 

INTRO

 

Virtuvė

Jis ir Ji

Sėdi ant grindų, atsirėmę į sieną

Ruošiasi virti bulves, bet apie tai dar neturėjo bendro pokalbio

 

 

JI: klausyk

 

JIS: nu

 

JI: ar galim visą naktį

tiesiog kalbėt nesąmones?

 

JIS: užkniso ane?

 

JI: nu

 

JIS: tai galim

 

JI: bet taip be nukrypimų

 

JIS: visiškas nesąmones?

 

JI: visiškas

 

 

JI: o kiek šiaip valandų?

 

JIS: dar tik trys

 

JI: fak

 

JI: kiek laiko jau čia sėdim, o dar tik trys

 

 

JI: gal išsiverdam bulvių?

 

JIS: davai

 

JI: būsim bulvių valgytojai

 

 

I DALIS

The Potato Eaters

 

 

Nėra visiškai aišku, kur Jis ir Ji yra, bet kyla įtarimų, kad savo namų virtuvėje

Kartais atrodo, kad viskas pereina į sapną

Kartais vėl viskas grįžta, sakytum, į realybę

Kaip kad nebūna aišku, kur esi, ir kas esi, ir koks miestas, ir kiek valandų, kai atsibundi naktį

 

 

JI: jau kuris laikas sėdime

 

JI: kaip manai, ar gerai yra taip jau kuris laikas sėdėti ir nieko daugiau

 

JIS: kaip tai – nieko daugiau

mes svajojame

 

JI: ir apie ką mes svajojame

 

JIS: kad supsimės, kad kriaušės žydės, kad neprasidės kažkas, ko mes visi bijome

 

JI: ir ko gi mes visi bijome

 

JIS: manau, to paties

 

JI: to paties, kaip visi?

 

JIS: to paties kaip visi

 

JI: sakyk, ar ir tu bijai to paties, kaip visi?

 

JIS: bijau. sakyk, o tu ar bijai?

 

JI: labai

 

JIS: o ko tu bijai?

 

JI: turbūt nenustebinsiu

 

JIS: o kas sakė, kad reikia nustebinti

 

JI: argi niekas nesakė?

 

JI: man rodos, kažkas dar vaikystėje sakė

 

JIS: ką būtent sakė

 

JI: kad reikia nustebinti

 

JIS: ką?

 

JI: žmones, taip toliau

 

JIS: ar taip toliau pasakei tik dėl to, kad neturėjai ko pasakyti?

 

JI: manau, kad taip

 

 

JI: iš viso, kai pagalvoji, kas mes?

 

JIS: o kam tą galvoti

 

JI: o ar neįdomu pagalvoti

 

JIS: vis tiek niekas nepasikeis

kriaušės žydės, supsimės

prasidės kažkas, ko mes visi bijome

 

 

JI: ar jau prasideda

 

JIS: dar ne

 

 

JIS: kaip manai, nuo ko prasidės

 

JI: manau, turėtų apsiniaukti dangus

būtų gražus sutapimas

 

JIS: visur tu ieškai to grožio

 

JI: manai, nereikėtų ieškoti

 

JIS: manau, kad visų pirma turėtų pasijusti negeras kvapas

 

JI: ką tu, šiais laikais tai, ko mes bijome, nebeturi kvapo, tai yra nematoma ir nenujaučiama

 

JIS: tik apsiniaukia dangus, tiesa?

 

 

JIS: man rodos, šviečiant saulei, taip spiginamai kaitinant, taip gyvenimiškai, lyg gyvenimas dar ruoštųsi trukti tūkstančius metų, būtų daug baisiau

 

JI: gerai, bet dar anksti tam, ko mes visi bijome

norėčiau truputį grįžti prie mudviejų

 

JI: manau, kad nereikėjo man tavęs sutikti

 

JIS: šiandien?

 

JI: apskritai gyvenime

 

JIS: kodėl taip sakai

 

JI: aš su tavimi senku

 

JIS: senki

 

JI: senku

 

JIS: kaip upė?

 

JI: galbūt

 

JIS: nesuprantu

 

JI: tai suprask: tu mane sekini

 

JIS: nepaaiškėjo

 

JI: nes kas tau gali paaiškėti nepavalgius

 

JI: valgyk

 

JIS: prieš tai, ko mes visi bijome, valgyti?

 

JI: valgyk, gal kažkas paaiškės

 

 

Liudvikas valgo

 

 

JI: ar dabar, kai tu valgai, kažkas tau aiškėja?

 

JIS: labai stipriai aiškėja

 

JI: ir kas tau aiškėja?

 

JIS: kad aš buvau teisus

 

JI: kada?

 

JIS: visada

 

JIS: buvau teisus, kai sakiau, kad greitai viskas pasikeis

 

JI: kas dar

 

JIS: buvau teisus, kai sakiau, kad zylutė balkone nieko gero nereiškia

 

JI: o ką ji reiškia

 

JIS: kažką blogo

 

JI: ką blogo

 

JIS: niekas nežino

 

 

JI: bet nebuvai teisus, kai padarei man kažką blogo

 

JIS: ką

 

JI: nebepameni

 

JIS: pavalgysiu, gal prisiminsiu

 

 

JI: ar dabar, kai valgai, jau prisimeni?

 

JIS: ne

 

 

JI: tu labai garsiai valgai, galim neišgirst

 

JIS: ko neišgirst

 

JI: kai prasidės

 

 

JI: kodėl mes visada, nuo pat pradžių, kai visa tai prasidėjo

 

JIS: kas prasidėjo

 

JI: aš ir tu, taip toliau

 

JIS: tęsk

 

JI: kodėl visada šnekamės taip, lyg gyvenimas būtų sudarytas iš kažko ir kažkaip

 

JIS: o ar taip nėra?

 

JI: žinoma nėra

 

JI: mes esame labai apčiuopiami

kaip bulvės

 

JIS: kodėl dabar bulvės, visai neerotiška

 

JI: nesvarbu, kad neereotiška

svarbu, kad aš nesu kažkas, ir mano kūnas nėra kažkoks, ir gyvenimas ne, ir tu po galais nesi kažkas, kažkoks ir kažkodėl

 

JIS: o kas aš esu?

 

JI: mažų mažiausia kūnas, kurio vis dar noriu

 

JIS: vis dar manęs nori?

 

JI: noriu

 

JIS: net tokio?

 

 

JI: prisimeni, kai buvome Berlyne

tame genocido muziejuje

 

JIS: Libeskindo?

 

JI: Libeskindo

 

JI: toje celėje, kur buvo visiškai juoda, tik iš viršaus ėjo ruožas dienos šviesos ir miesto garsai?

 

JIS: kur mylėjomės?

 

JI: ne ten mylėjomės, mylėjomės betoniniam labirinte, lauke, ten visai nebuvo tamsu, ten buvo šviesu, nes šviesi buvo ir diena, ir betonas, ir trinkelės

 

JIS: koks skirtumas

 

JI: kaip tai koks skirtumas, visiškai didelis skirtumas, ar kai mylėjomės buvo tamsu, ar ne

 

 

JIS: aš dar pavalgysiu, gal suprasiu, koks tai skirtumas

 

JI: pavalgyk

 

 

Liudvikas valgo

 

 

JI: bet ar atsimeni tą celę?

 

JIS: sakykime, atsimenu

 

JI: ir ar atsimeni, kaip įėjo ta moteris su juodu kombinezonu ir iškirpte nugaroje

 

JIS: atsimenu, dabar jau gerai

 

JI: ir ar atsimeni tos iškirptės gylį, kuris net gal buvo gilesnis, negu jūra?

 

JIS: lietuviška?

 

JI: užsienietiška

 

JIS: atsimenu

 

JI: ir ar atsimeni, kaip perbraukei tai moteriai ranka per nugarą?

 

 

Tyla

 

 

JIS: ko iš tiesų tu norėjai paklausti?

 

JI: aš iš tiesų norėjau paklausti, ar paskui, kai mylėjomės labirinte, dienos šviesoj, tu galvojai apie tos moters nugarą, ar negalvojai?

 

JIS: neprisimenu

 

JI: pavalgyk

 

 

JIS: pavalgiau, vis tiek ne

 

JI: žinoma galvojai, nes niekada nei po to, nei prieš tai tiek daug nebuvai man iš nugaros

 

JIS: tu iš tiesų norėjai paklausti, ar vis dėlto bus tai, ko mes visi bijome, ir ar ta jūros gylio iškirptė nugaroje jau buvo ženklas

 

JI: ne, visai ne tai

 

 

Įeina moteris su iškirpte nugaroje

 

 

MOTERIS: ar čia yra vieta, kur reikia laukti kažko, ko visi bijo?

 

JI: ne čia

 

JIS: čia

 

JI: ar buvo duotas koks nurodymas, kad visiems reikia laukti vienoje vietoje?

 

MOTERIS: sakė laukti su pažįstamais

 

JI: ar mes jus pažįstame?

 

MOTERIS: atleiskite, aš tikrai pažįstu tą, kuris yra lietęs mano nugarą

 

MOTERIS: malonu dar kartą susipažinti

jūs toks pastambėjęs

 

JIS: valgau

 

MOTERIS: na, žinoma, valgote

 

JIS: prastai atrodau?

 

MOTERIS: ne, atrodote gerai, dabar dar geriau bus justi jūsų rankų perimetras

 

 

JI: atsiprašau, ar jūs atnešėte mums kokią žinią

 

MOTERIS: žinią apie ką

 

JI: apie tai, ko mes visi bijome

 

MOTERIS: manau, kad mums trims reikėtų nieko nebijoti valandėlę

 

 

MOTERIS: na, juk jūs žinote, kaip yra nebijoma

 

MOTERIS: juk jūs jau bandėte nieko nebijoti, tiesa? pabandykime dabar trise, a?

 

JI: kaip tai trise? mes nieko nebijome tik po du

 

JIS: na kodėl, Margarita, tik po du

 

/…/

 

 

II DALIS

No One

 

 

Jis ir Ji stumia naktį

Tai virtuvėje, tai vonioje, tai ant palangės, kažkur ir niekur

 

/…/

 

JIS: niekada tavęs neklausiau

apie ką tu galvoji, kai neužmiegi

bet gal ten ir galima

atrasti tą tavo Sargasų jūrą?

 

JI: durnas tavo klausimas ir durna hipotezė

 

JIS: kodėl

 

JI: o kaip tu manai

apie ką galvoja žmonės, kurie negali užmigti

apie gražius dalykus, kurie jiems padėtų užmigti?

taip, kaip daro normalūs žmonės?

apie smėlėtus krantus ir jūros nugludintus stikliukus

apie miškus ir paukščius medžiuose

sniegenas ir bukučius nachui

kaip gerdavo vyną krantinėse

su visais iš eilės

kaip dėvėdavo rudeniškų spalvų paltus

kaip kaukšėdavo batai į plyteles

einant per lietų?

 

JI: kad ne žinok

atsibundi

tada būna dar nieko

praeina kelios minutės

kol įvyksta ta tranzicija

kai staiga supranti, kad atsibudai

kai prisimeni savo gyvenimo istoriją

kai prisimeni, kad blecha atsibusti su tokia gyvenimo istorija reiškia kažką labai labai blogo

kažką, ko mes visi bijome

 

JIS: tai tą jausmą, kuris ištinka atsibudus

pavadintum baime

 

JI: kas čia per pirmoko klausimai pas tave?

 

JIS: nu aš domiuosi

 

JI: niekaip aš jo nepavadinčiau

gal tamsa

gal blecha žvėrimi, kuris ima urgzti iš to savo žvėryno

ir kišti tau į galvą naujieną, kad tu nemiegi

kad tu dabar jau neužmigsi iki ryto

kad tu jau pamiegojai dvi savo šitos nakties valandas

kad tu dabar turėsi operuoti pasaulyje su savo per paskutinį mėnesį miegotom dvidešimt aštuoniom valandom

kad tu turėsi be visa ko būti gražus, linksmas, susitvarkęs

gerai atrodyti fotosesijose, būti guvus prie vaikų

kad visi pasakytų, koks atsigavęs, koks tu nachui atsigavęs, žmogau!

 

JIS: gal tikrai aš pirmokas

bet ko tu iš tikrųjų bijai?

nu va taip realiai

 

JI: aš bijau ne pačios nemigos

aš bijau to, kad ji kažkur veda

kažką reiškia

kad ji yra ženklas kažko, ko aš bijau

 

/…/

 

 

III DALIS

Release

 

 

Terapijos kabinetas

Du krėslai vienas priešais kitą

Juose sėdi Ji ir paleidimo terapijos specialistė

 

 

SPECIALISTĖ: dabar užsimerkite

įsitaisykite patogiai, atsiloškite

pamirškite, kad jus stebiu

 

SPECIALISTĖ: kai paprašysiu įvardinti kūno dalį, įvardinkite garsiai

ar supratote

 

JI: supratau

 

SPECIALISTĖ: ar galėtumėte pasakyti man

kokią emociją dabar jaučiate labiausiai

 

JI: baimę

 

SPECIALISTĖ: gerai, turime baimę

ar galėtumėte dabar pajausti

kurioje kūno vietoje

gyvena jūsų baimė

 

SPECIALISTĖ: ar galite pasakyti garsiai?

 

JI: galvoje

 

SPECIALISTĖ: jūsų baimė gyvena galvoje

ar dabar galėtumėte įsivaizduoti

kad jūsų galva yra mažutis narvelis

o baimė yra tame narvelyje uždarytas paukštelis

 

SPECIALISTĖ: ir ar galėtumėte tą paukštelį išleisti iš narvelio

ir jei galėtumėte, tai kada

ar dabar?

 

SPECIALISTĖ: jei dabar, tada atidarykite narvelį

 

JI: aš nesakiau dabar

 

SPECIALISTĖ: nėra kito laiko kaip tik dabar

taigi atidarykite narvelį

ir žiūrėkite, kaip jūsų paukštelis išskrenda

kaip pakyla į orą, aukštai į dangų

 

SPECIALISTĖ: ar vis dar matote paukštį?

 

JI: matau, labai didelis

 

SPECIALISTĖ: kokio dydžio?

 

JI: kaip dramblys

 

SPECIALISTĖ: nieko, mes palauksime, kol nebesimatys

 

 

JI: matosi

 

SPECIALISTĖ: o dabar?

 

JI: irgi

 

 

SPECIALISTĖ: gal jau mažėja?

 

JI: ne, man rodos, jis kažkur užstrigo

nebekyla

kabo danguje

 

SPECIALISTĖ: kaip tai kabo

 

JI: nu ką aš žinau, kabo ir viskas

 

 

JI: tai ką man dabar su juo daryt blecha

 

SPECIALISTĖ: tai paleiskit

 

JI: tai nepasileidžia

aš gi jo nelaikau

 

SPECIALISTĖ: laikote

 

JI: nu nelaikau

už ko aš jums jį laikau?

 

SPECIALISTĖ: už mėlyno siūlo

 

JI: nesąmonė

čia jūs sugalvojot

 

SPECIALISTĖ: jūs

 

JI: nėra jokio mėlyno siūlo

 

SPECIALISTĖ: o kas yra? gal raudonas kaspinas?

 

JI: koks dar kaspinas

yra dramblys, kuris kabo danguje

 

SPECIALISTĖ: tai jūs nupūskite tą dramblį

 

 

Ji pučia

 

 

JI: nenusipučia

 

SPECIALISTĖ: tuomet įdurkite jam į šoną su adata

ir jis susprogs

 

JI: iš kur tą adatą gauti?

 

SPECIALISTĖ: įsivaizduokite

 

JI: o tai kaip man jį pasiekt?

jis danguje

 

SPECIALISTĖ: na tai pašokite

 

JI: nepasiekiu

 

 

SPECIALISTĖ: tuomet įsivaizduokite, kad pakyla vėjas

 

JI: nėra vėjo

kaip tik labai rami diena

 

 

SPECIALISTĖ: nušaukite tą dramblį, galų gale

 

JI: nušauti dramblį? gaila

 

SPECIALISTĖ: čia ne dramblys, čia jūsų baimė

 

JI: dramblys

tikras dramblys

negaliu šauti

 

SPECIALISTĖ: o ką galite?

 

JI: galiu tiktai visam gyvenimui

palikti jį tenai kaboti

 

SPECIALISTĖ: tai blogai

labai blogai

blogiausia, ką galima sugalvoti

 

 

Ji atsimerkia

 

 

JI: kas čia per terapija, atsiprašau?

 

SPECIALISTĖ: paleidimo terapija

žmonės per vieną kartą išsigydo nemigą

efektyvumas šimtas procentų

 

JI: atėjau be dramblio, išeisiu blet su

 

SPECIALISTĖ: tai nuleisiu penkis eurus

 

JI: kiek?

 

SPECIALISTĖ: penkis

 

 

JI: tai čia dar ir mokama?

 

SPECIALISTĖ: pamatysite, net ir su drambliu miegosite kaip užmušta

 

 

JI: jūs labai negraži

sakykite, ar jau paleidote tą faktą, kad esate tokia negraži

į mėlyną dangų?

 

SPECIALISTĖ: ačiū už jūsų nuomonę

 

JI: ne, aš rimtai

kai jūs fuckin’ sakote

kad man užtenka tiktai pririšti savo nemigėlę

prie debesėlio ir paleisti su vėjeliu

tai jūs sumenkinate mano problemą

nes jūs nei žinote jos priežasties

nei suprantate jos kilmę ir pasekmes

 

JI: nejaugi iš tiesų

jums viskas gyvenime

pasileidžia su paukšteliais ir drugeliais?

 

SPECIALISTĖ: dalykai nėra tokie baisūs

kokios baisios yra mūsų reakcijos į dalykus

tuo aš remiuosi savo terapijoje

 

SPECIALISTĖ: bet suprantu jūsų nepasitenkinimą

jį priimu ir paleidžiu

 

JI: nerealiai

jūs esate fantastiška

aš apie jus parašysiu atskirą skyrių

savo pjesėj

 

SPECIALISTĖ: ačiū

 

 

Ji suglaudžia delnus ir linkteli galvą

 

 

JI: aš priimu ir paleidžiu

jūsų ačiū

 

ir švelniai, tyliai

kaip debesėlis

linkiu jums blogos dienos, blogų klientų ir blogos nuotaikos

 

/…/

 

 

V DALIS

Daddy

 

Pokalbiai telefonu

 

 

 

I

 

 

TĖVAS: skambinai trečią nakties?

 

JI: gal pasispaudė

 

TĖVAS: nu nu

 

JI: netyčia turbūt

 

TĖVAS: nu tu jomajo

 

 

 

II

 

 

TĖVAS: klausyk, aš vėl radau tavo skambutį

 

TĖVAS: va, žiūriu: dvi keturiasdešimt trys

 

 

TĖVAS: alio, tu girdi?

 

JI: tai skambinau, jo

 

TĖVAS: tu juokauji? tokiu metu skambinėti

 

JI: nu

 

JI: juokauju

 

 

TĖVAS: tai kaip gyvenimas?

 

JI: ai ką aš žinau, kažko nemiegu

 

TĖVAS: tai ko nemiegi?

 

JI: nežinau

 

TĖVAS: kaip tai nežinai

 

JI: nu nežinau, nemiegu ir tiek, nemiga

 

TĖVAS: jo? tai ir skambinėji visiems iš eilės?

 

JI: nu, visiems

 

TĖVAS: eik eik

 

 

TĖVAS:  nu tu duodi

 

 

TĖVAS: tai ką aš žinau, miegok nu

 

JI: ok

 

TĖVAS: ne nu tai ne ok, tai išgerk gal kokių migdomųjų

 

JI: jau gėriau

 

TĖVAS: ir kaip

 

JI: jau visko gėriau, ok? prie visko pripratau, niekas neveikia

 

TĖVAS: joptararai, tai čia tau kaip mamai?

 

JI: kodėl kaip mamai

 

TĖVAS: tai ką aš žinau

 

 

TĖVAS: alio, girdi?

 

 

 

III

 

 

TĖVAS: nu labas

tai neskambinai naktį

gal miegojai? ne?

 

JI: gal truputį geriau, jo

 

TĖVAS: nu ir ačiū dievui

 

TĖVAS: žinai, išsiaiškinau, kad kai nemiegi

reikia atsikelt ir kokią razinką suvalgyt

įsidedi į burną razinką

smegenys gauna gliukozės ir viskas

 

TĖVAS: nežinau, tu mėgsti razinkas?

daug kas nemėgsta

 

JI: mėgstu

pabandysiu, gerai sakai, gal razinka padės

 

TĖVAS: nu, aišku pabandyk

razinka dar niekam nepakenkė

 

TĖVAS: o kaip šiaip?

balselis tai toks ką aš žinau žinok

 

JI: tai pavargus žinai, tiek laiko nemiegojus normaliai

 

TĖVAS: nu jo, pavargus

tai gerai, skambtelsiu dar kurią dieną

 

JI: nu gerai

 

 

 

IV

 

 

TĖVAS: klausyk, aš čia pagalvojau aną dieną

kad tau čia neprasidėtų kokia depresija ar kas blecha

bus paskui

 

JI: tai neprasidės, baik tu

 

TĖVAS: sakau, gal tau čia ir ta mūsų su mama istorija kažkiek?

nu skyrybos ten, aišku, čia jau labai seniai

gal čia visai jau neaktualu

 

JI: ai ne žinok

viskas gerai

aš manau, kad man net į naudą išėjo

 

TĖVAS: į naudą sakai?

 

JI: tai aišku

būčiau kokia šiltnaminė

banke dirbčiau

o dabar kokį įdomų gyvenimą gyvenu

taip viską susitvarkiau

 

TĖVAS: rimtai ane?

 

JI: tai aišku

 

TĖVAS: nu tu filosofė pas mus

 

JI: aišku, aš į viską filosofiškai

 

JI: klausyk, galvoju, paklausiu

mano dukra labai mėgsta žvejoti

visą laiką eina prie žvejų jei kur būnam

susidraugauja, rodo ten jai žuvį, duoda meškerę, mauna jinai ten jauką ant kabliuko

sakau, gal pas tave į sodybą kada

galėtume užsukt?

pažvejotumėm

 

TĖVAS: tai kad matai ruduo dabar

nekimba jau

 

TĖVAS: nėra kibimo

 

JI: a

 

TĖVAS: nu

 

JI: tai aišku tada

 

 

 

V

 

 

TĖVAS: labas

 

TĖVAS: tai kas pas tave gero?

 

JI: ai kad nieko žinok

 

TĖVAS: kaip miegas?

 

JI: nu nelabai žinok

 

TĖVAS: nelabai ane

 

JI: ne

 

TĖVAS: tai nesitaiso?

 

JI: nu ne kažkaip

 

TĖVAS: razinką bandei?

 

JI: bandžiau, vakar pusę maišelio suvalgiau

 

TĖVAS: ir kaip?

 

JI: kad nieko

 

TĖVAS: neveikia ane

 

JI: nu nelabai

 

TĖVAS: tu matai

 

JI: bet skanu šiaip

 

 

JI: klausyk, per trisdešimt metų tiek kartų nesikalbėjom, kaip dabar, per paskutinį mėnesį

 

TĖVAS: nu

 

JI: tu man kaip supervizorius koks

kiekvieną sekmadienį

 

TĖVAS: tai dabar paklausyk: ir taip bus visada

kiekvieną blet sekmadienį visą gyvenimą

 

JI: nu ir gerai

ir tegul

 

 

 

VI

 

 

TĖVAS: žinai, čia vakar pagalvojau, jei taip jau atvirai

kad tik aš tau skambinu

 

TĖVAS: kaip durnelis koks

 

TĖVAS: o tau tai neužeina noras paskambint tėvui

 

JI: kodėl

užeina

 

JI: tiksliau gal užeidavo

kai buvo penki metai

kai buvo dešimt

penkiolika metų

dvidešimt

kai

 

JI: bet neskambinau, nes nežinojau, ar bus apie ką kalbėt

 

JI: o dabar, jei jau taip atvirai

turbūt prieš skambindamas tu turėtum manęs pasiklausti

ar aš galiu tau paskambinti?

ar galime pasikalbėti? nu žinai, aš čia gal per riebiai, bet

 

JI: bet manau, kad tu jau pakankamai suaugęs suprasti

kad man blet nepasispaudė, jeigu skambinau naktį

nes iš tikrųjų nebūna, kad pasispaudžia žmogui

su kuriuo trisdešimt metų nekalbėjai

 

JI: alio, girdi mane?

tėti?

 

 

Tėtis perskambina

 

 

TĖVAS: pasispaudė matyt kažkas

tai sakau, neužeina noras paskambint tėvui?

 

JI: tai užeina

paskambinsiu

 

TĖVAS: aišku paskambink

ką aš čia vienas kaip durnelis

 

JI: nu

 

TĖVAS: o miegi kaip?

 

JI: gerai

 

TĖVAS: jau gerai?

 

JI: matyt, nuo razinkų

 

TĖVAS: tai aš ir sakiau, kad padės

matai, kaip padėjo

nu maladec

 

/…/