×
PradžiaApieGalerijaSusirašykime
Ką rašau šiandien?PokalbiaiKritikaProzaDramaturgijaDienoraščiaiNoriu tekstų

Dramblys

Skaitymai 2018 m. gegužę Staatstheater Nürnberg / Režisierius Wenzel Winzer
Eskizas 2021 m. festivalyje 'DramaFest' Vilniaus Mažajame teatre / Režisierius Tadas Montrimas

I SCENA

 

 

Tėtis su sūnumi stovi prie vaikui nežinomo pastato ir nežinia ko lūkuriuoja

Tėtis su sūnumi stovi prie krematoriumo

Tėtis planuoja parūkyti, vaikas nežino, ką veikti

Iš pastato kaminėlio intensyviai rūksta dūmai

Tėvas kurį laiką vaiko neaugino, santykiai vidutiniai

 

BERNIUKAS: Tėti?

 

BERNIUKAS: Tėti, ką dabar veikti

TĖVAS: Užsirišk batą

BERNIUKAS: Ne, bet aš sakau, ką šiaip veikti

TĖVAS: Sakau batą užsirišk, ko nesiriši, ar tau užrišti

BERNIUKAS: Užrišk batuką, tėti

TĖVAS: Kūdikėlis

 

BERNIUKAS: Kodėl mes neinam?

TĖVAS: Nežinau, parūkysiu

BERNIUKAS: Tai ką man veikti

TĖVAS: Pasimokyk rištis batus

BERNIUKAS: Pamokyk

TĖVAS: Tai ar laikas dabar

BERNIUKAS: Tai ir sakau, kad ne laikas

 

BERNIUKAS: Koks čia medis

 

Tėvas tyli

 

BERNIUKAS: Koks keistas šitas namas

TĖVAS: Žinotum, kaip brangiai valstybei kainavo jį pastatyti

BERNIUKAS: Atrodo, kad ragana čia degina vaikus

TĖVAS: Baigsi

BERNIUKAS: Tu ką, Joniuko ir Grytutės nežinai

TĖVAS: Leisk man parūkyti kaip žmogui, ar negalima nors šiandien kaip žmogui parūkyt

 

BERNIUKAS: O kada man paskaitysi

TĖVAS: Tėčiai neskaito

 

TĖVAS: O tai raganos namas ne iš sausainių ir šokolado

BERNIUKAS: Čia vaikiška versija

TĖVAS: O tu kas

BERNIUKAS: Iki berniuko man jau toliau negu iki vyro, tėti

TĖVAS: Oho

 

TĖVAS: Tai gal nori parūkyt

 

BERNIUKAS: Kada eisim pas mamą iš viso

TĖVAS: Nežinau, dar nesugalvojau

BERNIUKAS: O ką čia reikia galvoti

TĖVAS: Reikia pasiruošti

BERNIUKAS: Bet mes nieko nesiruošiam

TĖVAS: Pasiruošimas individualus

BERNIUKAS: Koks?

TĖVAS: Sakei, kad esi jau labiau vyras nei berniukas

 

BERNIUKAS: O tai Julijos nebus

TĖVAS: Iš kur man žinoti

BERNIUKAS: Mama viską žino, o tu išvis ką nors žinai

 

Berniukas atriša tėvui batą

 

TĖVAS: Ką tu darai?

BERNIUKAS: Atrišau tau batą

TĖVAS: Blet

 

Tėvas užsiriša batą

 

TĖVAS: Viskas, einam

 

II SCENA

 

Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo

Girdėti dukters balsas

 

DUKRA: Šita moteris nieko nebijo

Nei karo, nei terorizmo, nei vėžio

Ji tik nerimauja

Kad jau ateina Kalėdos

 

Šitas jos nerimas yra absoliučiai fantastiškas

Ji eina iš proto

Dėl šitos mielos šeimyninės šventės

Dėl šito įrodymo, kad jai, negyvai

Dar reikės parodyti kokių nors gyvybės ženklų

 

Parodyti kokią nors silkę pataluose

Kokią nors keptą vištą su kmynais

Kokį nors spanguolių kisielių

 

Jos entuziazmo užtektų

Tik pamaišyti šaukšteliu cukrų arbatoje

Bet ji cukraus nedėtų

Kad nereikėtų visų tų šaukštelių iš viso

 

Ji arbatos negertų

Kalėdų nešvęstų

Vištos nekeps nafik

Gulės

 

Bet reikia kepti

Ir liko jau tik

Mėnuo

IX SCENA

 

Tai yra tėvo butas

Lemputės visos mažo galingumo nes tėvas

Nemėgsta šviesos iš viso

 

BERNIUKAS: Kokios čia pas tave lemputės

TĖVAS: Kas yra

BERNIUKAS: Tamsu labai

 

BERNIUKAS: Negulėk, tėti

TĖVAS: Kas?

BERNIUKAS: Negulėk sakau

TĖVAS: Neišsigalvok

 

BERNIUKAS: Nu negulėk nu

TĖVAS: Eik tu blynų valgyt

BERNIUKAS: Negaliu žiūrėti, kaip kas nors guli

TĖVAS: Kas tau yra

BERNIUKAS: Man atrodo, kad tas, kuris guli

TĖVAS: Aš neguliu

BERNIUKAS: Kad tuoj numirs

TĖVAS: Nu kas per vaikas, eik blynų sakau

 

BERNIUKAS: Aš nenoriu valgyti vienas

TĖVAS: Vis tiek eik

BERNIUKAS: Neisiu

TĖVAS: Klausyk, ko tu iš manęs nori

BERNIUKAS: Nieko, tiktai kartu pavalgyti

 

Tėvas nusiveda vaiką kartu valgyti valgo lėtai neskanu

 

BERNIUKAS: Atšalę

TĖVAS: Nereikėjo žaist tiek laiko

BERNIUKAS: Šaltas maistas lygiai taip pat nieko gero kaip ir gulintis tėtis

TĖVAS: Tai visiškai nieko gero su manim?

BERNIUKAS: Muilo burbulų nupirksi?

TĖVAS: Nupirksiu

BERNIUKAS: Tai gerai

 

Niekada muilo burbulai žmogaus nenuliūdins

 

TĖVAS: Kas čia tau užėjo su tuo gulėjimu

BERNIUKAS: Tu pažiūrėk į papūgėlę, tėti, papūgėlė guli tik vieną kartą gyvenime

TĖVAS: Kada guli ta tavo papūgėlė

BERNIUKAS: Visai kvailas

TĖVAS: Gerai, valgyk

 

BERNIUKAS: Kodėl tu niekuo nesidomi

TĖVAS: Domiuosi

 

BERNIUKAS: Buvo karalienė, kuri pametė savo laimę, todėl ji gulėdavo liūdna ištisai. O jos berniukas ieškodavo po visus namus jai laimės

 

BERNIUKAS: Ieškodavo nuo ryto iki vakaro, o karalienė laukdavo

 

BERNIUKAS: Bet ji buvo iš tų karalienių, kurios ir be karūnos, ir be suknelės

 

TĖVAS: Tai rasdavai tu jai tą laimę?

BERNIUKAS: Aš?

TĖVAS: Ką gal ne tu

 

BERNIUKAS: Tokį mažą baltą burbuliuką

TĖVAS: Ką?

BERNIUKAS: Karalienė mėgdavo mažus baltus burbuliukus, ji juos prarydavo ir įgydavo galių

 

BERNIUKAS: Ji rytą tą burbuliuką paslėpdavo, ir berniukas visą dieną kuisdavo visus namus, įsivaizduoji

TĖVAS: Tai kas būdavo, kai ji tą burbuliuką prarydavo?

BERNIUKAS: Ji įgydavo galių nusišypsoti

 

TĖVAS: Iš kur tu toks atsiradai

BERNIUKAS: Tu ką, nežinai jokių istorijų

TĖVAS: Nė vienos

 

BERNIUKAS: Tu labai nuobodus, tėti

 

BERNIUKAS: Tu man panašus į šunį didelėm ausim

 

BERNIUKAS: Tavo labai labai didelės šnervės, nežinau, ar pastebėjai

Kaip su tokia nosim galima ištempti šitiek metų apskritai

 

BERNIUKAS: Gerai, kad paveldėjau mamos šnerves

 

TĖVAS: Šnerve tu šnerve, rytoj biškį važiuosim

BERNIUKAS: Kur?

TĖVAS: Ten gal bus mama, nežinau

 

BERNIUKAS: Galėsim šiandien išsimaudyt?

TĖVAS: Abu?

BERNIUKAS: Aš nemoku išsiplaut galvos

TĖVAS: Cirkas

BERNIUKAS: Šampūno turi?

TĖVAS: Šampūnas tu šampūnas, ką aš tau į laukinį panašus

 

BERNIUKAS: Filmuką parodysi?

TĖVAS: Ko dar užsimanysi

BERNIUKAS: Tu čia piktas ar linksmas, nesuprantu

TĖVAS: Normaliai, nebūk mergaitė

 

BERNIUKAS: Aš ne mergaitė, tėti

 

XI SCENA

 

Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo

Girdėti dukters balsas

 

DUKRA: Iki Kalėdų jau tik dešimt dienų

Dovanėlių dar nėra maisto irgi

Moteris guli ir galvoja

Kaip ji įsileido Kalėdas į savo gyvenimą

Ir kaip įmanoma, kad kažkam

Kiek jai yra žinoma

Šitas košmaras teikia džiaugsmą

 

Ji nemiega

Bet jeigu miega

Tai sapnuoja silkėmis nukrautą stalą

Ir dovanų popieriumi išklotas grindis

Plytinčias po pasaulio eglutėmis

 

Ir kad visi šypsosi, atrodo kažkokie laimingi

O ji yra Kalėdų senelis

Apie kurio buvimą tik kalbama

Bet kas jį matė

 

Atsibudusi ji supranta

Kad jau seniai yra virtusi Kalėdų seneliu

Ir jei galėtų rinktųsi rusišką mėlyną

O ne raudoną

Senelio paltą

 

Ir jei galėtų mieliau būtų paltas

O ne senelis

 

  

XII SCENA

 

Boulingo klubas boulingo kamuoliai bananinis kokteilis šokoladinis

Tėtis ir sūnus abu kostiumuoti

Žaidžia boulingą geria po kokteilį

Tėtis nervingas

 

BERNIUKAS: Labai sunkus tėti kamuolys

TĖVAS: Ką tu boulingo nežaidęs

BERNIUKAS: Su kuo aš tau gal su mama

 

TĖVAS: Imi

Meti

Viskas

 

BERNIUKAS: Vis tiek kamuolys sunkus

TĖVAS: Baigsi skųstis?

 

TĖVAS: Va, imi

Ir meti

 

BERNIUKAS: O jeigu nepataikai

TĖVAS: Tai nepataikai ir viskas

BERNIUKAS: Tai gerai metu

TĖVAS: Mesk mesk

 

BERNIUKAS: Pataikiau

TĖVAS: Matai, vienas jau ir guli

BERNIUKAS: Geras

 

Meta vėl

 

TĖVAS: Užmynei ant linijos neužmink kitąkart

BERNIUKAS: Dabar tu?

 

TĖVAS: Dabar aš

 

BERNIUKAS: Nelabai tėti pasisekė

TĖVAS: Eik dabar tu

 

TĖVAS: Kaip tu meti kaip mergaitė

BERNIUKAS: Aš ne mergaitė

 

TĖVAS: Tu stebėk mane

 

BERNIUKAS: Aš galvoju ar gerai kad mes taip išvažiavom lyg niekur nieko

TĖVAS: Mesi ar ne?

BERNIUKAS: Mesiu

TĖVAS: Tai mesk neverkšlenęs

 

TĖVAS: Va jau geriau

Turi kaip laimėtojas mest

Apskritai gyvenime visada reikia

Siekti tokios laimėtojo pozicijos

Reikia būt laimėtoju supranti

 

BERNIUKAS: O tu laimėtojas

 

TĖVAS: Tu ką čia juokiesi iš manęs

 

BERNIUKAS: Aš klausiu paprasto klausimo

 

TĖVAS: Aš tave mokau

Kad tu turi būti laimėtojas

 

BERNIUKAS: Tai ką aš laimėsiu

 

TĖVAS: Ne tu durnas ar ką

Aš sakau toks jausmas turi būti viduje

Tokia pozicija

Nesvarbu kas nutiktų

 

Ar tu dabar laimėsi prieš mane, ar ne

Tu turi viduje žinoti

Kad tu esi vertas laimėti

Supranti

 

BERNIUKAS: Suprantu tėti skanus kokteilis bananinis

 

TĖVAS: Bananinis tu bananinis

 

BERNIUKAS: O kai pažaisim grįšim

 

TĖVAS: Žiūrėk ką darai nekalbėjęs

 

BERNIUKAS: Nu tai pasakyk

 

Tėtis pro šalį

 

TĖVAS: Nafik

Grįšim grįšim

Aš sakau, aš vos neapsivėmiau ten

Ką tu norėjai kad aš apsivemčiau

 

BERNIUKAS: Nenorėjau

 

TĖVAS: Tai mesk nežiopsok

 

BERNIUKAS: O kodėl tu vos neapsivėmei

 

TĖVAS: Man ten smirda

 

BERNIUKAS: O kas tau smirda

 

TĖVAS: Gėlės

 

BERNIUKAS: Gėlės?

 

TĖVAS: Ten labai daug gėlių gerai kad nematei

 

BERNIUKAS: Noriu pamatyti gėles

 

Berniukas įžengia į takelį

 

TĖVAS: Kur tu eini

BERNIUKAS: O ką

TĖVAS: Nu kas per žioplys negaliu

 

BERNIUKAS: Nei tu būtum apsivėmęs nei ką

TĖVAS: Ką?

BERNIUKAS: Tu tiesiog ten nieko nepažįsti

TĖVAS: Aišku kad pažįstu

 

BERNIUKAS: Tu iš viso nemėgsti žmonių

Aš tą jau seniai pastebėjau

 

TĖVAS: Stebėtojas atsirado

 

TĖVAS: O tu ką – mėgsti?

 

BERNIUKAS: Man patinka tavo kaimynė Violeta

Jos gražios kojos ir suknelės

Ir plaukai

Ji man panaši į Velykų bobutę

Tokios visada Velykos pas ją veide

Nepastebėjai?

 

Tėtis vos vos nusišypso

Berniukui visai netyčia sekasi šiek tiek geriau nei tėčiui

 

TĖVAS: Stabdyk arklius berneli

 

BERNIUKAS: Aš esu laimėtojas

 

BERNIUKAS: Ir aš tave nugalėsiu

Bet tu nesijaudink

Kokteilį šokoladinį gavai

Tai vis tiek buvo verta

Ane tėti

 

Berniukas nugali tėtį

 

TĖVAS: Maladec

 

BERNIUKAS: Tai važiuojam?

TĖVAS: Važiuok kad nori

BERNIUKAS: Tai kaip aš

 

TĖVAS: Tai kaip aš tai kaip aš

Kaip nori taip

Aš ten numirsiu

 

BERNIUKAS: Bet kodėl

 

TĖVAS: Nes aš nekenčiu visokių ten susibūrimų ok

 

BERNIUKAS: Tai tu vyras ar ne vyras

 

TĖVAS: Ką?

 

BERNIUKAS: Kad tu sysioji į kelnes

 

TĖVAS: Aš tau pasysiosiu

Prikibai čia man kaip uodega

Turiu tąsytis dabar

Tu man reikalų nesušikinėsi aišku?

 

BERNIUKAS: Aišku

TĖVAS: Tai ir gerai, kad aišku

 

BERNIUKAS: Tai nuvažiuojam nors trumpam

 

TĖVAS: Kiek

BERNIUKAS: Kas kiek

TĖVAS: Kiek laiko tu ten nori būt

BERNIUKAS: Pusvalandį

TĖVAS: Kokį dar pusvalandį

BERNIUKAS: Nu pusvalandį

 

TĖVAS: Gerai, aš nuimsiu laiką, ir po pusvalandžio važiuosim namo, aišku

 

Berniukas ir tėtis juda link išėjimo

 

BERNIUKAS: Tu čia pyksti kad pralaimėjai ar ką

TĖVAS: Atsirado laimėtojas

BERNIUKAS: Aš tėti tikrai laimėjau

TĖVAS: Kitąkart nelaimėsi

XVI SCENA

 

Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo

Girdėti dukters balsas

 

DUKRA: Kalėdos atėjo nelauktai

Gal vaikai padarys ką valgyt

Būna juk situacijų kada

Žmogus vemia arba serga arba miršta arba yra vyras

Ir negali paruošti Kūčių vakarienės

 

Už lango žaliuoja žolė lyg būtų ruduo

Žolė Kūčių dieną atrodo

Siaubingai gal žole būtų galima apibūdinti ir jausmą

Kuris apėmęs šią moterį

 

Gyvenimas tas pats, bet viskas atrodo

Kaip žolė per Kalėdas

Kuria negali pravažiuoti rogės su elniais

Ir kur elfai nepalieka pėdų

Kur elfai iš viso be pėdų ir be akių

Ir ne elfai o

 

XVII SCENA

 

Šeimyninė idilė

 

Sūnus, dukra, tėvas sėdi prie Kūčių stalo, jie bendrauja su čia numanomai esančia mama

Bet mamos kūno nėra

Po kambarį lėtai vaikšto – gal labiau ne vaikšto, o plauko – Dramblys

 

DUKRA: Ar galime nors vieną vakarą linksmiau

BERNIUKAS: Galime, padainuosi?

 

DUKRA: (dainuoja) Tyli naktis, šventa naktis

Viskas miega tik dar vis

 

BERNIUKAS: O tai maldelę

DUKRA: Kas kalbės tau maldelę?

 

BERNIUKAS: Tėti, sukalbėk maldelę

TĖVAS: Vardan Dievo tėvo, ir sūnaus

 

DUKRA: Ir viskas?

 

TĖVAS: Tai ar mes kokie katalikai?

Ir šventosios dvasios, amen

 

BERNIUKAS: Aš labai noriu aguonų pieno su kūčiukais

Ar padarei, mama, aguonų pieno?

 

Aš klausiu tokio klausimo

 

DUKRA: Tu klausi tokio klausimo, broleli

(dainuoja) Negerk iš arklio pėdos

Kumelėliu pavirsi

 

BERNIUKAS: Baik

 

DUKRA: Kumelėliu pavirtęs

Mane nusineši

 

DUKRA: Tai nueik ir pasidaryk tų kūčiukų

BERNIUKAS: Nemoku

DUKRA: Vis tiek tu dar mažiukas

 

BERNIUKAS: Aš ne mažiukas, aš tik prisimenu, kad seniau po eglute

DUKRA: Nebuvo niekad pas mus eglutės

BERNIUKAS: Kad seniau po šaka jau iš vakaro

DUKRA: Kas iš vakaro

BERNIUKAS: Nu tu neprisimeni?

DUKRA: Kas iš vakaro sakau?

BERNIUKAS: Būdavo dovanų

 

Paaiškėja, kad nėra kalėdinių dovanų

Mama toliau plauko, tėvas browsina, negirdi

 

DUKRA: Tai gal blogas buvai visus metus?

BERNIUKAS: Aš blogas? Tėti, ar aš blogas?

TĖVAS: Ko tu čia putojiesi, valgyk

 

BERNIUKAS: Aš nesiputoju, aš klausiu, ar aš blogas?

TĖVAS: Blogas, lovos nepasikloji, dantų neišsivalai, tai kur čia geras

 

DUKRA: O aš, tėti?

TĖVAS: Lovą pasikloji?

DUKRA: Pasikloju

TĖVAS: Dantis išsivalai?

DUKRA: Išsivalau

 

TĖVAS: Tai ir viskas

 

DUKRA: Tai kur tada mano dovanos?

TĖVAS: Kas?

DUKRA: Dovanos kur, tėti

 

TĖVAS: Nėra dovanų

DUKRA: Ir nebus?

 

TĖVAS: Vaikai, laikas suprasti, kad Kalėdų senelio nėra

 

BERNIUKAS: Kaip tai nėra

 

TĖVAS: Kalėdų senelis yra mama. O mama mūsų šiais metais liūdna

 

BERNIUKAS: Ką reiškia liūdna

 

TĖVAS: Tai ar jūs nematot viso šito reikalo po velnių

 

DUKRA: Aišku, kad matom

Bet Kalėdos visiems vaikams turi būti vienodos

Tėti

 

Sūnus pradeda verkti

Dukra laikosi, bet sunkiai

 

TĖVAS: Jūs jau nemaži

DUKRA: Apsišik

TĖVAS: Kaip tu su tėvu kalbi

BERNIUKAS: Aš dar mažas

DUKRA: Bent saldainį

BERNIUKAS: Aš norėjau LEGO

TĖVAS: Mamai prašau skųskitės

 

BERNIUKAS: Mama

Mama

 

Mama pradeda tyliai niūniuoti Tylią naktį

Dukra išbėga iš kambario

 

TĖVAS: O tu nueik pas kaimynus

Ir paklausk

Ar pas juos Kalėdų senelis

Kartais nepaliko tavo dovanos

 

Berniukas išbėga

Grįžta su apelsinu

 

BERNIUKAS: Paliko tėti

Apelsiną vietoj LEGO

 

Berniukas nebe verkia, o staugia

Berniukas išbėga iš kambario

 

TĖVAS: Negerai čia išėjo

Negerai, girdi tu ar kurčia

Tu į moterį nebepanaši

Apsileidai, tingine

Nei vakarienės nei dovanų

Vaikams išvis tu dar prisimeni, kad vaikų turi

Berniuką ir mergaitę

 

Tėvas prieina prie pat motinos

 

TĖVAS: Ber-niu-ką-ir-mer-gai-tę

Kaip tu atrodai

Pažiūrėk į savo plaukus

 

Tėvas atneša veidrodį ir kiša mamai

Mama vos vos nusišypso, bet žvilgsnis skvarbus, gilus ir protingas

 

TĖVAS: Ko tu šypsaisi, šunie tu

 

Slankioji slankioji slankioji ane

Žinai, kas taip slankioja

Numirėliai danguje

 

TĖVAS: Dink iš akių

Dink iš akių sakau, gyvuly

Girdi?

Diiiiiiiiiiiiiink!

 

Mama vėl vos vos nusišypso, bet žvilgsnis skvarbus, gilus ir labai protingas

Tėvas šveičia veidrodį į sieną ir pats išeina iš kambario

/…/