I SCENA
Tėtis su sūnumi stovi prie vaikui nežinomo pastato ir nežinia ko lūkuriuoja
Tėtis su sūnumi stovi prie krematoriumo
Tėtis planuoja parūkyti, vaikas nežino, ką veikti
Iš pastato kaminėlio intensyviai rūksta dūmai
Tėvas kurį laiką vaiko neaugino, santykiai vidutiniai
BERNIUKAS: Tėti?
BERNIUKAS: Tėti, ką dabar veikti
TĖVAS: Užsirišk batą
BERNIUKAS: Ne, bet aš sakau, ką šiaip veikti
TĖVAS: Sakau batą užsirišk, ko nesiriši, ar tau užrišti
BERNIUKAS: Užrišk batuką, tėti
TĖVAS: Kūdikėlis
BERNIUKAS: Kodėl mes neinam?
TĖVAS: Nežinau, parūkysiu
BERNIUKAS: Tai ką man veikti
TĖVAS: Pasimokyk rištis batus
BERNIUKAS: Pamokyk
TĖVAS: Tai ar laikas dabar
BERNIUKAS: Tai ir sakau, kad ne laikas
BERNIUKAS: Koks čia medis
Tėvas tyli
BERNIUKAS: Koks keistas šitas namas
TĖVAS: Žinotum, kaip brangiai valstybei kainavo jį pastatyti
BERNIUKAS: Atrodo, kad ragana čia degina vaikus
TĖVAS: Baigsi
BERNIUKAS: Tu ką, Joniuko ir Grytutės nežinai
TĖVAS: Leisk man parūkyti kaip žmogui, ar negalima nors šiandien kaip žmogui parūkyt
BERNIUKAS: O kada man paskaitysi
TĖVAS: Tėčiai neskaito
TĖVAS: O tai raganos namas ne iš sausainių ir šokolado
BERNIUKAS: Čia vaikiška versija
TĖVAS: O tu kas
BERNIUKAS: Iki berniuko man jau toliau negu iki vyro, tėti
TĖVAS: Oho
TĖVAS: Tai gal nori parūkyt
BERNIUKAS: Kada eisim pas mamą iš viso
TĖVAS: Nežinau, dar nesugalvojau
BERNIUKAS: O ką čia reikia galvoti
TĖVAS: Reikia pasiruošti
BERNIUKAS: Bet mes nieko nesiruošiam
TĖVAS: Pasiruošimas individualus
BERNIUKAS: Koks?
TĖVAS: Sakei, kad esi jau labiau vyras nei berniukas
BERNIUKAS: O tai Julijos nebus
TĖVAS: Iš kur man žinoti
BERNIUKAS: Mama viską žino, o tu išvis ką nors žinai
Berniukas atriša tėvui batą
TĖVAS: Ką tu darai?
BERNIUKAS: Atrišau tau batą
TĖVAS: Blet
Tėvas užsiriša batą
TĖVAS: Viskas, einam
II SCENA
Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo
Girdėti dukters balsas
DUKRA: Šita moteris nieko nebijo
Nei karo, nei terorizmo, nei vėžio
Ji tik nerimauja
Kad jau ateina Kalėdos
Šitas jos nerimas yra absoliučiai fantastiškas
Ji eina iš proto
Dėl šitos mielos šeimyninės šventės
Dėl šito įrodymo, kad jai, negyvai
Dar reikės parodyti kokių nors gyvybės ženklų
Parodyti kokią nors silkę pataluose
Kokią nors keptą vištą su kmynais
Kokį nors spanguolių kisielių
Jos entuziazmo užtektų
Tik pamaišyti šaukšteliu cukrų arbatoje
Bet ji cukraus nedėtų
Kad nereikėtų visų tų šaukštelių iš viso
Ji arbatos negertų
Kalėdų nešvęstų
Vištos nekeps nafik
Gulės
Bet reikia kepti
Ir liko jau tik
Mėnuo
IX SCENA
Tai yra tėvo butas
Lemputės visos mažo galingumo nes tėvas
Nemėgsta šviesos iš viso
BERNIUKAS: Kokios čia pas tave lemputės
TĖVAS: Kas yra
BERNIUKAS: Tamsu labai
BERNIUKAS: Negulėk, tėti
TĖVAS: Kas?
BERNIUKAS: Negulėk sakau
TĖVAS: Neišsigalvok
BERNIUKAS: Nu negulėk nu
TĖVAS: Eik tu blynų valgyt
BERNIUKAS: Negaliu žiūrėti, kaip kas nors guli
TĖVAS: Kas tau yra
BERNIUKAS: Man atrodo, kad tas, kuris guli
TĖVAS: Aš neguliu
BERNIUKAS: Kad tuoj numirs
TĖVAS: Nu kas per vaikas, eik blynų sakau
BERNIUKAS: Aš nenoriu valgyti vienas
TĖVAS: Vis tiek eik
BERNIUKAS: Neisiu
TĖVAS: Klausyk, ko tu iš manęs nori
BERNIUKAS: Nieko, tiktai kartu pavalgyti
Tėvas nusiveda vaiką kartu valgyti valgo lėtai neskanu
BERNIUKAS: Atšalę
TĖVAS: Nereikėjo žaist tiek laiko
BERNIUKAS: Šaltas maistas lygiai taip pat nieko gero kaip ir gulintis tėtis
TĖVAS: Tai visiškai nieko gero su manim?
BERNIUKAS: Muilo burbulų nupirksi?
TĖVAS: Nupirksiu
BERNIUKAS: Tai gerai
Niekada muilo burbulai žmogaus nenuliūdins
TĖVAS: Kas čia tau užėjo su tuo gulėjimu
BERNIUKAS: Tu pažiūrėk į papūgėlę, tėti, papūgėlė guli tik vieną kartą gyvenime
TĖVAS: Kada guli ta tavo papūgėlė
BERNIUKAS: Visai kvailas
TĖVAS: Gerai, valgyk
BERNIUKAS: Kodėl tu niekuo nesidomi
TĖVAS: Domiuosi
BERNIUKAS: Buvo karalienė, kuri pametė savo laimę, todėl ji gulėdavo liūdna ištisai. O jos berniukas ieškodavo po visus namus jai laimės
BERNIUKAS: Ieškodavo nuo ryto iki vakaro, o karalienė laukdavo
BERNIUKAS: Bet ji buvo iš tų karalienių, kurios ir be karūnos, ir be suknelės
TĖVAS: Tai rasdavai tu jai tą laimę?
BERNIUKAS: Aš?
TĖVAS: Ką gal ne tu
BERNIUKAS: Tokį mažą baltą burbuliuką
TĖVAS: Ką?
BERNIUKAS: Karalienė mėgdavo mažus baltus burbuliukus, ji juos prarydavo ir įgydavo galių
BERNIUKAS: Ji rytą tą burbuliuką paslėpdavo, ir berniukas visą dieną kuisdavo visus namus, įsivaizduoji
TĖVAS: Tai kas būdavo, kai ji tą burbuliuką prarydavo?
BERNIUKAS: Ji įgydavo galių nusišypsoti
TĖVAS: Iš kur tu toks atsiradai
BERNIUKAS: Tu ką, nežinai jokių istorijų
TĖVAS: Nė vienos
BERNIUKAS: Tu labai nuobodus, tėti
BERNIUKAS: Tu man panašus į šunį didelėm ausim
BERNIUKAS: Tavo labai labai didelės šnervės, nežinau, ar pastebėjai
Kaip su tokia nosim galima ištempti šitiek metų apskritai
BERNIUKAS: Gerai, kad paveldėjau mamos šnerves
TĖVAS: Šnerve tu šnerve, rytoj biškį važiuosim
BERNIUKAS: Kur?
TĖVAS: Ten gal bus mama, nežinau
BERNIUKAS: Galėsim šiandien išsimaudyt?
TĖVAS: Abu?
BERNIUKAS: Aš nemoku išsiplaut galvos
TĖVAS: Cirkas
BERNIUKAS: Šampūno turi?
TĖVAS: Šampūnas tu šampūnas, ką aš tau į laukinį panašus
BERNIUKAS: Filmuką parodysi?
TĖVAS: Ko dar užsimanysi
BERNIUKAS: Tu čia piktas ar linksmas, nesuprantu
TĖVAS: Normaliai, nebūk mergaitė
BERNIUKAS: Aš ne mergaitė, tėti
XI SCENA
Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo
Girdėti dukters balsas
DUKRA: Iki Kalėdų jau tik dešimt dienų
Dovanėlių dar nėra maisto irgi
Moteris guli ir galvoja
Kaip ji įsileido Kalėdas į savo gyvenimą
Ir kaip įmanoma, kad kažkam
Kiek jai yra žinoma
Šitas košmaras teikia džiaugsmą
Ji nemiega
Bet jeigu miega
Tai sapnuoja silkėmis nukrautą stalą
Ir dovanų popieriumi išklotas grindis
Plytinčias po pasaulio eglutėmis
Ir kad visi šypsosi, atrodo kažkokie laimingi
O ji yra Kalėdų senelis
Apie kurio buvimą tik kalbama
Bet kas jį matė
Atsibudusi ji supranta
Kad jau seniai yra virtusi Kalėdų seneliu
Ir jei galėtų rinktųsi rusišką mėlyną
O ne raudoną
Senelio paltą
Ir jei galėtų mieliau būtų paltas
O ne senelis
XII SCENA
Boulingo klubas boulingo kamuoliai bananinis kokteilis šokoladinis
Tėtis ir sūnus abu kostiumuoti
Žaidžia boulingą geria po kokteilį
Tėtis nervingas
BERNIUKAS: Labai sunkus tėti kamuolys
TĖVAS: Ką tu boulingo nežaidęs
BERNIUKAS: Su kuo aš tau gal su mama
TĖVAS: Imi
Meti
Viskas
BERNIUKAS: Vis tiek kamuolys sunkus
TĖVAS: Baigsi skųstis?
TĖVAS: Va, imi
Ir meti
BERNIUKAS: O jeigu nepataikai
TĖVAS: Tai nepataikai ir viskas
BERNIUKAS: Tai gerai metu
TĖVAS: Mesk mesk
BERNIUKAS: Pataikiau
TĖVAS: Matai, vienas jau ir guli
BERNIUKAS: Geras
Meta vėl
TĖVAS: Užmynei ant linijos neužmink kitąkart
BERNIUKAS: Dabar tu?
TĖVAS: Dabar aš
BERNIUKAS: Nelabai tėti pasisekė
TĖVAS: Eik dabar tu
TĖVAS: Kaip tu meti kaip mergaitė
BERNIUKAS: Aš ne mergaitė
TĖVAS: Tu stebėk mane
BERNIUKAS: Aš galvoju ar gerai kad mes taip išvažiavom lyg niekur nieko
TĖVAS: Mesi ar ne?
BERNIUKAS: Mesiu
TĖVAS: Tai mesk neverkšlenęs
TĖVAS: Va jau geriau
Turi kaip laimėtojas mest
Apskritai gyvenime visada reikia
Siekti tokios laimėtojo pozicijos
Reikia būt laimėtoju supranti
BERNIUKAS: O tu laimėtojas
TĖVAS: Tu ką čia juokiesi iš manęs
BERNIUKAS: Aš klausiu paprasto klausimo
TĖVAS: Aš tave mokau
Kad tu turi būti laimėtojas
BERNIUKAS: Tai ką aš laimėsiu
TĖVAS: Ne tu durnas ar ką
Aš sakau toks jausmas turi būti viduje
Tokia pozicija
Nesvarbu kas nutiktų
Ar tu dabar laimėsi prieš mane, ar ne
Tu turi viduje žinoti
Kad tu esi vertas laimėti
Supranti
BERNIUKAS: Suprantu tėti skanus kokteilis bananinis
TĖVAS: Bananinis tu bananinis
BERNIUKAS: O kai pažaisim grįšim
TĖVAS: Žiūrėk ką darai nekalbėjęs
BERNIUKAS: Nu tai pasakyk
Tėtis pro šalį
TĖVAS: Nafik
Grįšim grįšim
Aš sakau, aš vos neapsivėmiau ten
Ką tu norėjai kad aš apsivemčiau
BERNIUKAS: Nenorėjau
TĖVAS: Tai mesk nežiopsok
BERNIUKAS: O kodėl tu vos neapsivėmei
TĖVAS: Man ten smirda
BERNIUKAS: O kas tau smirda
TĖVAS: Gėlės
BERNIUKAS: Gėlės?
TĖVAS: Ten labai daug gėlių gerai kad nematei
BERNIUKAS: Noriu pamatyti gėles
Berniukas įžengia į takelį
TĖVAS: Kur tu eini
BERNIUKAS: O ką
TĖVAS: Nu kas per žioplys negaliu
BERNIUKAS: Nei tu būtum apsivėmęs nei ką
TĖVAS: Ką?
BERNIUKAS: Tu tiesiog ten nieko nepažįsti
TĖVAS: Aišku kad pažįstu
BERNIUKAS: Tu iš viso nemėgsti žmonių
Aš tą jau seniai pastebėjau
TĖVAS: Stebėtojas atsirado
TĖVAS: O tu ką – mėgsti?
BERNIUKAS: Man patinka tavo kaimynė Violeta
Jos gražios kojos ir suknelės
Ir plaukai
Ji man panaši į Velykų bobutę
Tokios visada Velykos pas ją veide
Nepastebėjai?
Tėtis vos vos nusišypso
Berniukui visai netyčia sekasi šiek tiek geriau nei tėčiui
TĖVAS: Stabdyk arklius berneli
BERNIUKAS: Aš esu laimėtojas
BERNIUKAS: Ir aš tave nugalėsiu
Bet tu nesijaudink
Kokteilį šokoladinį gavai
Tai vis tiek buvo verta
Ane tėti
Berniukas nugali tėtį
TĖVAS: Maladec
BERNIUKAS: Tai važiuojam?
TĖVAS: Važiuok kad nori
BERNIUKAS: Tai kaip aš
TĖVAS: Tai kaip aš tai kaip aš
Kaip nori taip
Aš ten numirsiu
BERNIUKAS: Bet kodėl
TĖVAS: Nes aš nekenčiu visokių ten susibūrimų ok
BERNIUKAS: Tai tu vyras ar ne vyras
TĖVAS: Ką?
BERNIUKAS: Kad tu sysioji į kelnes
TĖVAS: Aš tau pasysiosiu
Prikibai čia man kaip uodega
Turiu tąsytis dabar
Tu man reikalų nesušikinėsi aišku?
BERNIUKAS: Aišku
TĖVAS: Tai ir gerai, kad aišku
BERNIUKAS: Tai nuvažiuojam nors trumpam
TĖVAS: Kiek
BERNIUKAS: Kas kiek
TĖVAS: Kiek laiko tu ten nori būt
BERNIUKAS: Pusvalandį
TĖVAS: Kokį dar pusvalandį
BERNIUKAS: Nu pusvalandį
TĖVAS: Gerai, aš nuimsiu laiką, ir po pusvalandžio važiuosim namo, aišku
Berniukas ir tėtis juda link išėjimo
BERNIUKAS: Tu čia pyksti kad pralaimėjai ar ką
TĖVAS: Atsirado laimėtojas
BERNIUKAS: Aš tėti tikrai laimėjau
TĖVAS: Kitąkart nelaimėsi
XVI SCENA
Ekrane – laimingos akimirkos iš praėjusio Dramblio gyvenimo
Girdėti dukters balsas
DUKRA: Kalėdos atėjo nelauktai
Gal vaikai padarys ką valgyt
Būna juk situacijų kada
Žmogus vemia arba serga arba miršta arba yra vyras
Ir negali paruošti Kūčių vakarienės
Už lango žaliuoja žolė lyg būtų ruduo
Žolė Kūčių dieną atrodo
Siaubingai gal žole būtų galima apibūdinti ir jausmą
Kuris apėmęs šią moterį
Gyvenimas tas pats, bet viskas atrodo
Kaip žolė per Kalėdas
Kuria negali pravažiuoti rogės su elniais
Ir kur elfai nepalieka pėdų
Kur elfai iš viso be pėdų ir be akių
Ir ne elfai o
XVII SCENA
Šeimyninė idilė
Sūnus, dukra, tėvas sėdi prie Kūčių stalo, jie bendrauja su čia numanomai esančia mama
Bet mamos kūno nėra
Po kambarį lėtai vaikšto – gal labiau ne vaikšto, o plauko – Dramblys
DUKRA: Ar galime nors vieną vakarą linksmiau
BERNIUKAS: Galime, padainuosi?
DUKRA: (dainuoja) Tyli naktis, šventa naktis
Viskas miega tik dar vis
BERNIUKAS: O tai maldelę
DUKRA: Kas kalbės tau maldelę?
BERNIUKAS: Tėti, sukalbėk maldelę
TĖVAS: Vardan Dievo tėvo, ir sūnaus
DUKRA: Ir viskas?
TĖVAS: Tai ar mes kokie katalikai?
Ir šventosios dvasios, amen
BERNIUKAS: Aš labai noriu aguonų pieno su kūčiukais
Ar padarei, mama, aguonų pieno?
Aš klausiu tokio klausimo
DUKRA: Tu klausi tokio klausimo, broleli
(dainuoja) Negerk iš arklio pėdos
Kumelėliu pavirsi
BERNIUKAS: Baik
DUKRA: Kumelėliu pavirtęs
Mane nusineši
DUKRA: Tai nueik ir pasidaryk tų kūčiukų
BERNIUKAS: Nemoku
DUKRA: Vis tiek tu dar mažiukas
BERNIUKAS: Aš ne mažiukas, aš tik prisimenu, kad seniau po eglute
DUKRA: Nebuvo niekad pas mus eglutės
BERNIUKAS: Kad seniau po šaka jau iš vakaro
DUKRA: Kas iš vakaro
BERNIUKAS: Nu tu neprisimeni?
DUKRA: Kas iš vakaro sakau?
BERNIUKAS: Būdavo dovanų
Paaiškėja, kad nėra kalėdinių dovanų
Mama toliau plauko, tėvas browsina, negirdi
DUKRA: Tai gal blogas buvai visus metus?
BERNIUKAS: Aš blogas? Tėti, ar aš blogas?
TĖVAS: Ko tu čia putojiesi, valgyk
BERNIUKAS: Aš nesiputoju, aš klausiu, ar aš blogas?
TĖVAS: Blogas, lovos nepasikloji, dantų neišsivalai, tai kur čia geras
DUKRA: O aš, tėti?
TĖVAS: Lovą pasikloji?
DUKRA: Pasikloju
TĖVAS: Dantis išsivalai?
DUKRA: Išsivalau
TĖVAS: Tai ir viskas
DUKRA: Tai kur tada mano dovanos?
TĖVAS: Kas?
DUKRA: Dovanos kur, tėti
TĖVAS: Nėra dovanų
DUKRA: Ir nebus?
TĖVAS: Vaikai, laikas suprasti, kad Kalėdų senelio nėra
BERNIUKAS: Kaip tai nėra
TĖVAS: Kalėdų senelis yra mama. O mama mūsų šiais metais liūdna
BERNIUKAS: Ką reiškia liūdna
TĖVAS: Tai ar jūs nematot viso šito reikalo po velnių
DUKRA: Aišku, kad matom
Bet Kalėdos visiems vaikams turi būti vienodos
Tėti
Sūnus pradeda verkti
Dukra laikosi, bet sunkiai
TĖVAS: Jūs jau nemaži
DUKRA: Apsišik
TĖVAS: Kaip tu su tėvu kalbi
BERNIUKAS: Aš dar mažas
DUKRA: Bent saldainį
BERNIUKAS: Aš norėjau LEGO
TĖVAS: Mamai prašau skųskitės
BERNIUKAS: Mama
Mama
Mama pradeda tyliai niūniuoti Tylią naktį
Dukra išbėga iš kambario
TĖVAS: O tu nueik pas kaimynus
Ir paklausk
Ar pas juos Kalėdų senelis
Kartais nepaliko tavo dovanos
Berniukas išbėga
Grįžta su apelsinu
BERNIUKAS: Paliko tėti
Apelsiną vietoj LEGO
Berniukas nebe verkia, o staugia
Berniukas išbėga iš kambario
TĖVAS: Negerai čia išėjo
Negerai, girdi tu ar kurčia
Tu į moterį nebepanaši
Apsileidai, tingine
Nei vakarienės nei dovanų
Vaikams išvis tu dar prisimeni, kad vaikų turi
Berniuką ir mergaitę
Tėvas prieina prie pat motinos
TĖVAS: Ber-niu-ką-ir-mer-gai-tę
Kaip tu atrodai
Pažiūrėk į savo plaukus
Tėvas atneša veidrodį ir kiša mamai
Mama vos vos nusišypso, bet žvilgsnis skvarbus, gilus ir protingas
TĖVAS: Ko tu šypsaisi, šunie tu
Slankioji slankioji slankioji ane
Žinai, kas taip slankioja
Numirėliai danguje
TĖVAS: Dink iš akių
Dink iš akių sakau, gyvuly
Girdi?
Diiiiiiiiiiiiiink!
Mama vėl vos vos nusišypso, bet žvilgsnis skvarbus, gilus ir labai protingas
Tėvas šveičia veidrodį į sieną ir pats išeina iš kambario
/…/