Sėdėjome pievoje prie Santuokų rūmų, kalbėjomės apie bites. Prisiminiau, kad Portugalijos vienuolyne mačiau bityną, kuriame aviliai buvo bažnyčių formos, o lauko centre stovėjo bičių Katedra.
Rodėsi, kad prisimenu net pokalbį apie tai, kurioje bažnyčioje šiandien susirinkusios bičių maldininkės, ir kokiomis progomis jos meldžiasi Katedroje.
Grįžusi namo ėmiau ieškoti nuotraukų. Radusi supratau, kad vienuolynas buvo Juodkalnijoje, aviliai – visai paprasti. Tik bityno centre stovėjo bičių bažnytėlė. Paprasta, parapijinė.
Susimąsčiau, kiek dar visko mano atmintis yra pakeitusi, sunaikinusi, o šalia – prikūrusi, pagražinusi pagal sau sekamas pasakas apie kitokį pasaulį, negu jis išgali būti, būdamas savimi.